Pamačiusi įrašą apie šį konkursą, net nesuabejojau. Ne todėl, kad rašinėliai/esė yra mano stiprioji pusė, ne todėl, kad noriu prizo, bet todėl, kad turiu kuo pasidalinti!
Kalbant apie tai, kaip DofE padėjo atrasti vietą pasaulyje, iškart galiu papasakoti apie savo savanorystę ir studijas. Pradėjusi savanorystę DofE bronzos lygyje, kartu su draugėmis pasirinkome daryti vakarėlius Skuodo vaikams. Savanoriauti mus priėmė veiklių mamų klubas. Tai buvo labai smagi patirtis ir padarėme net ne vieną vakarėlį. Be galo didelę motyvaciją gaudavome iš to, jog vakarėlyje susirinkdavo daug daugiau vaikų nei tikėjomės. Iš to kilo mūsų labai mylimas „versliukas“ ir kartu su Arūne vesdavome vaikams gimtadienius. Taigi, dėl tokios savanorystės, mes net susikūrėme pačios sau darbo vietą!
Kitais metais, kai savo savanorystės vietą pasirinkau Lietuvos moksleivių sąjungą, vėl buvau apsupta vaikų, mokinių. Tikriausiai jau tada supratau, kad visi žmonės, kurie yra nepilnamečiai, man labiausiai ir patinka. Jų pozityvas, aktyvumas, smalsumas... Ir visa tai aš supratau tik DofE savanorystės dėka. Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakiusi, kad dabar esu pirmo kurso Vaikystės pedagogikos studentė. Tuo metu, kai dauguma draugų vis dar nežinojo kur stoti, aš jau buvau rami. Tad tvirtai galiu sakyti, kad DofE dėka gali atrasti savo ateities kelią.
Nepaisant to, kaip man padėjo savanorystė, aišku, padėjo ir įgūdžiai, ir sportas. Kalbant apie įgūdžius, jų dėka turiu vairuotojo pažymėjimą. Galbūt būčiau turėjusi bet kokiu atveju, bet vien dėl to, kad turėjau pildyti programėlę, niekada vairavimo nepaleidau. DofE padėjo laikytis užsibrėžto tikslo ir niekada jo neatidėti.
Taip pat, DofE turi ir kitą pusę, ne tik darbo vardan tikslų įgyvendinimo. Tuo metu, kai esi DofE programos narys, tu tarsi turi atskirą šeimą. Tokią šeimą, kuri su tavimi turi bendrą tikslą – įveikti žygį. Bet dabar noriu pakalbėti ne tik apie žygį, bet ir mokymus. Visiškai nesigailiu, kad važiavome į DofE organizuojamus mokymus. Susiradome nuostabių draugų. Nors mokymai vyko prieš gal (tiksliai nepamenu) 3 metus, šiemet susitikau draugą iš visai kito Lietuvos galo, kuris buvo mokymuose, ir neabejotinai pasisveikinome, apsikabinome ir net pradėjome planuoti ką galime drauge nuveikti. Tai tik parodo, kad DofE per trumpą laiką gali sukurti labai gerą ryšį tarp visai skirtingų žmonių! Kadangi jau užsiminiau apie gerą ryšį tarp žmonių, būtinai turiu papasakoti apie savo ir draugų ryšį, kurį susikūrėme būtent DofE dėka! Kadangi mūsų žygis buvo ypatingai sunkus: begalybė lietaus, sugedusi dujinė, sušlapę miegmaišiai, nevirtos dešrelės, nepereinamas kelias, tai mus privertė būti ypač artimiems ir nepasiduoti. Tikriausiai dėl šio artumo mes esame geriausi draugai iki šiol. Nuo žygio pabaigos iki šiandienos mes dar nei dienos nepraleidome nesusirašę, kiek tik galėjome, visi važiavome vienas kito palaikyti apdovanojimuose ir palaikome vienas kitą nuolatos. Tai yra didžiausias apdovanojimas, kurį DofE davė!
