Justina Zokaitė: „Bendravimas su mentore praturtina asmenybę“

Justina Zokaitė: „Bendravimas su mentore praturtina asmenybę“

22. liepos 2019

Naujienos

Šią vasarą, liepos-rugpjūčio mėnesiais DofE Lietuva skelbia rubriką – „Tikrasis auksinis jaunimas Lietuvoje“. Norime leisti pažinti jaunuolius, kurie savo išskirtine vidine stiprybe, veiklomis, užmojais yra tokie, kuriuos norisi pakalbinti, geriau pažinti ir sekti jų pavyzdžiu. Pristatome antrąją DofE Lietuva rubrikos „Tikrasis auksinis jaunimas Lietuvoje“ heroję – Justiną Zokaitę, aštuoniolikmetę Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientę, DofE online dalyvę.

Justina yra pirmoji DofE online dalyvė, sėkmingai bendraujanti su mentore ir siekianti asmeninių tikslų. Jos mentorė – Vilniuje gyvenanti vienos didelės įmonių grupės vidaus teisės vadovė. Kviečiame susipažinti su Justina – stiprios valios, nevaldomo smalsumo ir šypsena gyvenimą sveikinančia mergina.

Justina, vakar buvo tavo išleistuvės, kaip pavyko vakaras?

 Buvo labai gražus vakaras, mergaitės su gražiomis suknelėmis, labai graži programa, viskas paruošta, pasistengta. Malonu dalyvauti, pabaigti vieną etapą ir su tokia švente išeiti į kitą.

Kokie planai dėl ateities, dėl to kito etapo? Kur pateikei prašymą studijuoti?

Pateikiau prašymą studijuoti Vilniaus universitete, teisę. Tikiu, kad teisę ir studijuosiu, mokyklą baigiau su pagyrimu, kuo labai džiaugėsi tėvai ir man smagu.

Kada supratai, kad mokytis svarbu ir malonu? O gal visą laiką mokykloje mokeisi taip puikiai?

Susiėmiau maždaug 6 klasėje, nes bebaigdama 5 klases turėjau suolo draugę, kuri buvo labai kruopšti, ir aš jai pradėjau pavydėti, – juokiasi mergina. Tai per vasarą perrašiau visus, visus savo sąsiuvinius, pasivijau visus ir nuo to laiko mokiausi. Tai buvo ilgalaikis, nuoseklus procesas ir dėl to man nebuvo taip, kad 12 klasėje reikėtų patirti stresą, papildomai mokytis. Prieš egzaminus jaučiausi pasiruošusi, mokanti viską ką reikia. Net nejauku būdavo, kai visi mokėsi, stengėsi, o aš jau taip pasiruošusi.

Dabar dalyvauji DofE programoje online būdu, o kaip sužinojai apie tokią galimybę?

Instagrame ar feisbuke pamačiau reklamą. Įdomu tai, kad dažniausiai nelabai kreipiu dėmesį į tokius dalykus, nes atrodo kažkas nerimto, jei instagrame reklamuojama, bet pradėjau skaityti DofE puslapį ir sužinojau, kad dalyvauja įvairios mokyklos visoje Lietuvoje. Tada pradėjau ieškoti, ar yra Klaipėdoje veikianti organizacija, bet niekur man patogiai nebuvo. Tada skaičiau toliau puslapį, darėsi vis įdomiau, galvojau – pabandysiu. Neturėjau nei draugų, kurie dalyvautų, nei pažįstamų, nieko iki tol nežinojau, bet užpildžiau registracijos anketą.

„Supratau, kad būtų neišmintinga nesinaudoti tokia galimybe, nepasiimti tų žinių, kurias gali gauti.“

Kaip jauteisi dėl to, kad teks bendrauti su DofE online mentore?

Anksčiau buvau dalyvavusi Rotary akademijos veikloje „Diena su mentoriumi“, kur vieną dieną buvo galima susitikti su tam tikros srities mentoriumi ir su juo pabendrauti. Kadangi aš turėjau šiokios tokios patirties bendraudama su metoriais, supratau esmę.

Patį pirmą kartą buvo sunku įveikti save, nes mentorius yra suaugęs žmogus, turi daug darbų, reikalų, todėl kilo klausimų: „O kodėl jis turėtų skirti laiko man, švaistyti savo laiką, rūpintis kažkokios mergaitės reikalais, kažką jai patarti ir panašiai?“ Tai pirmą kartą buvo sunku pradėti bendrauti, drąsiai klausti kas man smalsu, bet po to supratau, kad tas žmogus geranoriškai skiria savo valandą ar dvi, kad jis pats irgi kažką gauna, aš jam kažką duodu. Jis gal džiaugiasi ta galimybe pasidalinti tuo ką žino. Paskui pagalvojau,  jei aš būčiau vienos ar kitos srities specialistė, tai irgi norėčiau pasidalinti. Supratau, kad būtų neišmintinga nesinaudoti tokia galimybe, nepasiimti tų žinių, kurias gali gauti. Aišku, pirmą kartą paskambinti, parašyti buvo baisoka, bet ne taip baisu, kaip būtų baisu parašyti, jei tai nebūtų programos rėmuose... nebūtų sutarta.

Labai padeda ta platforma, susitarimas, kad yra numatyta valanda per savaitę.

O kaip pavyko užmegzti ryšį su ja, visgi, tai nepažįstamas žmogus. Kokių klausimų turėjai savo galvoje?

Labai jaudinausi paskambinti, nes nieko apie ją nežinojau: nei kaip atrodo nei ar ji jauna, ar vyresnio amžiaus, nebuvo aišku, kaip kreiptis „tu – ar „jūs“. Parašiau jai elektroninį laišką ir ji atrašė taip gyvai, žaismingai, tada lyg ir įtariau, kad ji jaunatviška, – šypsosi Justina. – Tuomet paskambinau ir bandžiau kažką įspėti iš balso: kaip ta moteris atrodo, ką ji veikia, ar yra akcentas, ar ji vilnietė? Toks buvo bandymų atspėti laikas. Šioje vietoje labai svarbu atrasti „bendrą tašką“ iš pat pradžių, nes kai ji paklausė kur aš studijuosiu, iškart atradome bendrą kalbą, pradėjome kalbėtis apie studijas, apie mokslus. Pamažu pokalbis vis augo, augo ir tapo kaip medis – šakotas.

Gal galėtum pristatyti savo mentorę DofE online programoje, kas ji?

Mano mentorė – Austėja Dimaitytė, vienos didelės įmonių grupės vidaus teisės  vadovė. Kaip suprantu, dėl to ir tapo mano mentore, nes mus sieja teisė, – šypsosi). – Ir tai man yra labai paranku, nes galėjau jos paklausti labai daug dalykų apie teisės sritį, o turint omeny, kad ji vis dar bus mano mentore, kai pradėsiu studijuoti universitete, tai manau, jog tai bus labai naudinga, padės išgyventi universitete.

Man labai patinka Austėja, kadangi ji domisi įvairiais dalykais: kvepalais, psichologija, šunų dresavimu. Todėl labai įdomu bendrauti, nes pokalbių temos  apie šiuos dalykus manęs, galbūt, niekada nepasiektų. Vienas iš mano tikslų – skaitymas. Skaitydama vis pagalvoju, kad noriu pasidalinti su ja, galvoju: „nusiųsiu Austėjai  apie tai, o ir apie tai“.

Tai bendravimas su mentore praturtina asmenybę?

Taip, būtent žodis „praturtina“ –  tinkamiausias, kalbant apie bendravimą su mentore.

Kaip dažnai jūs paskambinate viena kitai, o gal susirašote žinutėmis?

Pirmas kelias savaites susiskambindavome kiekvieną savaitę, taip kaip ir buvo rekomenduota – po valandą. Bet dabar daugiausiai bendraujame per mesendžerį. Kadangi aš turėjau daug sunkumų pasirenkant visuomeninę (paslaugų) veiklą, tai teko daug informacijos siųstis per mesendžerį, tai ir įkniubom į betarpišką susirašinėjimą. Susirašome per savaitę bent kartą ar kelis – aš nusiunčiu ką perskaitau, pasakoju kaip man sekasi, ką veikiu, ką sutikau, o ji man atrašo, ir tos žinutės nėra lakoniškos, trumpos, jos yra gyvos, pokalbis yra gyvas.

Kokios tavo veiklos programoje?

Aktyviai fizinei veiklai pasirinkau lentos laikymo pratimą, nors pirminis tikslas buvo kitoks, galvojau, kad nubėgsiu 300 kilometrų per vasarą. Bet paskui pradėjau kalbėtis su savo trenere, pradėjau galvoti apie tikslus, kokie jie turėtų būti, ir taip išėjo, kad pasirinkau sudėtingesnį tikslą. Jam pasiekti neužtenka vien išlaikyti lentą, o reikia lavinti visa kūną, kad pasiekčiau tikslą. Galiausiai, aš pažįstu save, žinau, kad jeigu ir būčiau bėgusi tuos 300 kilometrų, turbūt tai būtų buvę paskutinę savaitę. Ir nubėgčiau. Bet darydama lentos pratimą, žinau, kad reikia palaipsniui, etapais. Tai ilgalaikis tikslas, nesu tikra ar užteks ir 3 mėnesių, kad jį pasiekčiau – 2,5 min. išlaikyčiau lentą.

Rinkdamasi šį tikslą, siekiau susiformuoti įprotį.

„Man labai patinka, kad esu priversta išmokti disciplinos, turėti prasmingą rutiną, suimti save, susidėti viską į lentynėles ir siekti.“

O kokį tikslą išsikėlei įgūdžių dalyje?

Skaitau įvairių knygų 5000 puslapių. Tokį tikslą pasirinkau, nes tai padeda praturtėti kaip asmenybei. Ir dabar, kai jau praėjo visi egzaminai, jau padėjau į lentyną egzaminų literatūrą, galiu grįžti prie sau mielų knygų. Pastebiu, kad mano gyvenime atsirado visai kiti įpročiai. Šiuo metu skaitau vieną sudėtingesnę knygą, ir vieną malonumui, tokią, kuri telpa į mano rankinuką, – šypsosi. – Pavyzdžiui, vakar, laukdama kol man padarys šukuoseną, išsitraukiau savo nedidelę knygutę ir paskaičiau pusvalandį, tai buvo Agatos Kristi detektyvas. Jaučiu, kad DofE dėka pakeičiau savo vakaro ir ryto rutiną. Vakare prieš miegą aš valandą skaitau, ryte irgi skaitau 30 minučių. Man labai patinka, kad esu priversta išmokti disciplinos, turėti prasmingą rutiną, suimti save, susidėti viską į lentynėles ir siekti. Žinau, kad jei šiandien neperskaitysiu 50 puslapių, per tuos 3 mėnesius aš nebeperskaitysiu 5000 puslapių.

Kaip su paslaugų dalimi, kur savanoriauji?

Su savanoriška veikla man buvo sunkiausia. Esu labai daug kur savanoriavusi, vienoje, kitoje organizacijoje, daugybėje renginių, visur, bet man niekada nebuvo malonu, išskyrus keletą renginių. Ir tai buvo vienkartiniai renginiai. Todėl labai ilgai ieškojau tokios veiklos, kuri būtų maloni. Šioje vietoje man labai padėjo Austėja, kuri pasakė, kad savanoriška veikla neturi būti kančia, kad pačiai turi būti malonu, smagu. Aišku, aš tiksliai žinojau, kad negaliu savanoriauti nei su vaikais, nei su seneliais, nei su gyvūnais, nes visko bijau, man viskas pernelyg jautru ir skaudu. Tada pagalvojau, kad rinksiu šiukšles. Va taip, kiekvieną savaitę išeisiu ir rinksiu šiukšles, bet mentorė patarė dar pagalvoti, ji pati man surado labai daug įvairių variantų, labai daug pasiūlymų ką būtų galima daryti, kur galėčiau prisidėti, bet pasirinkau savanoriauti Klaipėdos jaunimo teatre. Jau buvau keliuose susitikimuose, planuojame veiklas, labai įdomi patirtis, malonu ir įdomu susipažinti su aktoriais ir kitu personalu. Man labai maloni ši savanorystė.

Dauguma abiturientų pabaigusių mokyklą nori pailsėti nuo mokslų, vasarą nieko neveikti, iš kur turi noro tobulėti, nesustoti?

Manau, kad tai buvo netgi šiek tiek iš baimės, kadangi 12 metų turėjau vieną didelį tikslą – išlaikyti gerai egzaminus ir gerai pabaigti mokyklą, o vieną dieną pagalvojau: „o kas tada po egzaminų?“. Tai baimė, kad pasimesiu, neturėdama savo tikslų, pasimesiu, nežinodama už ko kabintis, ko aš šią akimirką siekiu, neramino. DofE tikslai, sistema siekti tikslų, kaip juos išsidėlioti, išrikiuoti, kad noriu tapti fiziškai tvirtesne, noriu tapti labiau išsilavinusia, labiau visuomeniška, DofE sistema padėjo suprasti, kaip surinkti savo visus tikslus ir nepasimesti, nes tai nebėra mokykla, nėra mokytojo kuris pasako koks mano tikslas šią savaitę ar pamoką, o tai yra tiesiog gyvenimas ir labai saugu, kai žinai koks tavo tikslas. Visų pirma man labai patiko gebėjimas išmokti išsikelti tikslą, S.M.A.R.T. metodas labai patiko, jis konkrečiai parodo kaip tas tikslas turi atrodyti. Tas žinias panaudoju ir kitur.

„DofE programos tarptautiškumas labai atsiskleidė, kažkaip prieš tai nelabai tai įvertinau, o iš tikrųjų, juk visame pasaulyje yra gausybė žmonių, kurie dalyvauja DofE, su jais gali susitikti ir iškart rasi bendrą kalbą.“

Kokia tavo vasara be tikslų siekimo, kaip ilsiesi, atostogauji?

Buvau Erasmus+ projekte Lenkijos pietuose ir nutiko labai įdomus nutikimas. Ten susitikau vieną dalyvį, su kuriuo visą savaitę mažiausiai sekėsi bendrauti, neradome bendros kalbos, o paskutinę dieną jis priėjo ir paprašė peržiūrėti jo CV, nes gerai moku anglų kalbą. Ir tada pamačiau, kad jis irgi dalyvauja DofE programoje Rumunijoje, siekia sidabro ženklelio, tai iškart atsirado bendra kalba, pradėjome aptarinėti kokių tikslų siekiame. Buvo labai įdomu su juo bendrauti.

Todėl DofE programos tarptautiškumas labai atsiskleidė, kažkaip prieš tai nelabai tai įvertinau, o iš tikrųjų, juk visame pasaulyje yra gausybė žmonių, kurie dalyvauja DofE, su jais gali susitikti ir iškart rasi bendrą kalbą.

Apie ką svajoji, Justina, ko tikiesi iš gyvenimo?

Labai sunku pasakyti žodžiais, tai daugiau jausmas, ko norėčiau. Tai didelis dalykas, kuris susideda iš mažų dalykų. Visgi, man labai svarbu, kad aš būčiau sveika, kad jausčiausi gerai, kad būčiau laiminga. Noriu nubusti ryte ir gerai jaustis, nueiti miegoti be skausmo, tai man svarbiausia. Taip pat man svarbu, kad mano veikla būtų prasminga, kad jausčiau, jog nešvaistau savęs.

O ką patartum sau, jei galėtum grįžti keletą metų atgal į praeitį?

Turbūt sau pasakyčiau, kad reikia daug skaityti, daug domėtis ir to niekada nesigėdyti. Ir visada reikia daryti tai, kuo tiki, kas tave augina. Rinktis tuos kelius, kurie nebūtinai yra populiarūs ar ne taip gerai atrodo instagrame, o tuos, kuriais eidamas jautiesi, kad augi. Tokį kelią, kuriuo eidamas jautiesi geresnis žmogus.

Ko palinkėtum kitiems Lietuvos jaunuoliams?

Sau ir kitiems noriu palinkėti: „eikim, darykim, nebijokim suklysti“.

/upload/justina2.jpg

Kalbino Laura Martusevičienė, DofE programos koordinatorė

Tel. 8 654 24958

El. p. laura.martuseviciene@lvjc.lt

 

Daugiau naujienų

DofE verslo organizacijoms

DofE apdovanojimų programa glaudžiai bendradarbiauja su socialiai atsakingomis verslo įmonėmis.

DofE gali pasiūlyti net keletą socialinės atsakomybės programų, todėl galėsite pasirinkti geriausiai atitinkančią savo įmonės poreikius.

DofE jaunimo tyrėjams

Tobulėja ne tik DofE dalyviai, bet ir pati programa. Padėkite mums tobulėti tyrinėdami neformaliojo ugdymo poveikį.

Sužinokite pirmieji!

Užsisakykite DofE naujienlaiškį ir sužinokite apie DofE veiklą el. paštu.

Siųsti puslapį el. paštu






Patvirtinimo kodas
Patvirtinimo kodas
 

Prašome užpildyti privalomus laukus (pažymėti žvaigždute ( * ). Dėkojame