DofE programa Lietuvoje veiklą pradėjo prieš 15 metų, todėl ypatingai smalsu – o kaip šiandien gyvena tuometiniai DofE dalyviai, anuomet moksleiviai, o dabar jau suaugę žmonės.
Panevėžio 5-oji gimnazija, kuri visais laikais skyrė didelį dėmesį anglų kalbos ir literatūros mokymui ir palaikė ryšius su Jungtine Karalyste, tapo viena pirmųjų mokyklų, įgyvendinančių DofE programą – tais laikais programa Lietuvoje buvo vadinama Tarptautiniais jaunimo apdovanojimais. Pakalbinome vieną iš tuomečių DofE dalyvių – Eugenijų.
Gyvenimu besidžiaugiantis, visą savo laiką šeimai, akių mikrochirurgijai ir ištvermės sportui skiriantis gydytojas oftalmologas Eugenijus Žvykas pasidalijo prisiminimais apie patirtį dalyvaujant DofE programoje.
„Nors veiklą planuoti pradėjome skaitydami bronzos lygio reiklavimus, apie patį ženklelį tuomet net negalvojome, labiau sudomino veikla į kurią programa įtraukia. Viską darėme mokyklos padedami ir tikrai skatinami“, – DofE pradžią prisiminė vyras.
Prieš 15 metų išsikelti tikslai artimi dabartinei veiklai
Kalbėdamas apie tikslus, kuriuos kėlėsi dalyvaudamas programoje, Eugenijus pats nustebo, kaip jie artimi dabartinei veiklai.
„Prieš 15 metų, iš karto po apdovanojimų Jungtinės Karalystės ambasadoje, kurioje buvo įteiktas bronzos ženklelis, į klausimą apie tikslus atsakiau tiesiog išvardindamas veiklas 4 srityse, net nesusimąstydamas ar tai kažkaip mane paveiks vėlesniame gyvenime. Dabar matau, kad anuomet susiformavę įpročiai, įgytos patirtys tapo gyvenimo būdo dalimi“, – pastebėjo Eugenijus.
Aktyvios veiklos srityje jis tuomet pasirinko neapleisti krepšinio ir reguliarių treniruočių, nes ruošiantis stojimui į mediciną, kai norėjosi visą laiką skirti maksimalaus egzamino balo siekimui, „neapkirmyti“ prie vadovėlių ir palaikyti fizinį aktyvumą buvo labai svarbu. Tikslą pasiekti pavyko, o svarbiausia, kad pavyko išlaikyti aistrą sportui net sunkių medicinos studijų metu. Šiuo metu laiko sportui gydytojas skiria daugiau nei bet kada anksčiau gyvenime ir būtent sportą įvardija kaip svarbiausią vaistą nuo emocinio perdegimo darbe.
Įgūdžių srityje Eugenijus mokėsi viešojo kalbėjimo pagrindų. „Nors visuomet buvau aktyvus, bet taip pat ir labai kompleksuotas. Tai dar labiau jausdavosi mokykloje garsėjančioje puikiais debatuotojais. Nors kūno ir balso drebėjimo, stovint ant scenos, nuslopinti ir neišmokau, bet viešojo kalbėjimo įgūdžius galiausiai pritaikiau vesdamas didžiausią mokyklos renginį. Ir po tokio iššūkio savęs nelaikiau oratoriumi, bet nuo tada ant scenos lipti ir vesti ar moderuoti renginius teko daugybę kartų“, – kalbėjo DofE alumnas.
Prisiminęs paslaugų dalies veiklą, vyras pasakojo, kad tuomet kartu su mokyklos bendruomene rinko šiukšles Panevėžio vandens telkinių pakrantėse. Sakė, kad dabar tai atrodo kaip eilinė „Darom“ akcija, bet tuomet tokia akcija dar neegzistavo, o ir savanorystė nebuvo tokia populiari kaip dabar. „Manau tada pirmą kartą pajutau tas nuoširdžiai geras emocijas, kai po atrodytų, purvino ir „nekieto“ darbo, pamatai kokį gerą rezultatą pasiekei. Kalbu ne tik apie pagražėjusią aplinką, bet ir apie nepažįstamus žmones, kurie matydami vaikus, renkančius šiukšles, patys prieina, nusišypso, prisijungia“, – savanorystės patirtimi dalijosi Eugenijus.
Kalbėdamas apie žygius, panevėžietis prisipažino, kad nebuvo skautas, neturėjo kaimo, dėl to užmiesčio gamtoje praleisdavo nedaug laiko, o DofE žygyje pirmą kartą pamatė gamtos grožį, ir ne bet kaip, o plaukdamas upėmis. „Reklamuoja“ šį gamtos pažinimo būdą, nes pasaulis žiūrint nuo kranto ir pasaulis nuo vandens, dvi visiškai skirtingos patirtys. Jeigu Lietuvos lygumos neatrodo tokios įspūdingos keliaujant sausuma, vandens turizmą rekomenduoja visiems.
DofE nepraranda aktualumo besikeičiančiame pasaulyje
Eugenijaus teigimu, didžiausią ispūdį kelia DofE apdovanojimų programos nuolatinis aktualumas besikeičiančiame pasaulyje.
„Ši programa man buvo vienas pirmųjų paskatinimų domėtis tuomet dar ne taip akcentuotu žaliuoju judėjimu ir savanoryste. Nuo tada, bent mano „burbule“, savanorystė ilgą laiką buvo ir yra labai populiari ir sveikintina veikla. Šiandieninį jauną žmogų programa gali paskatinti aktyviai fizinei veiklai, kurios vis mažėja“, – sakė jis.
Linki mėgautis tuo, ką geriausiai sugebate
Vis didėjant atskirčiai tarp virtualioje erdvėje kuriamo tobulo žmogaus įvaizdžio ir tikrai ne tobulo realaus gyvenimo, Eugenijus linki dažniau elgtis kaip Jo Karališkoji Didenybė Princas Filipas – apie save praneškite ne kalbos iškilmingumu ar nepriekaištingumu, o kasdieniais sąžiningais darbais ir mėgavimusi tuo, ką geriausiai sugebate gyvenime.
Comentários