Suprasti ir žinoti, ką daryti – nėra tapatu: Vilniuje vyko DofE vadovų ir koordinatorių mokymai
- prieš 2 dienas
- 3 min. skaitymo
Rugpjūčio 25 d. Vilniuje susirinkę DofE vadovai ir koordinatoriai naujus mokslo metus pasitiko stiprindami savo emocinį atsparumą. Kvalifikacijos tobulinimo mokymus vedė psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas ir iniciatyvos „Pauzė“ įkūrėjas Paulius Rakštikas.
Mokymų ašimi tapo perdegimo prevencija, vidinių resursų tausojimas ir esminė lektoriaus mintis: „Suprasti ir žinoti, ką daryti – nėra tapatu.“ Beveik visada teorinės žinios padeda suprasti daugelį situacijų, tačiau tiksliai sužinoti ir pripažinti tikrąją savo būseną bei imtis konkrečių veiksmų yra kur kas sunkiau nei atrodo.
Perdegimas – ne defektas, o signalas: „Viskas su manimi gerai“
Pradėdamas seminarą lektorius akcentavo svarbią nuostatą: „Viskas su manimi gerai.“ Perdegimas nėra žmogaus defektas, kurį reikėtų taisyti kaip blogybę – tai natūrali organizmo reakcija į ilgalaikį išsekimą, rodanti, kad žmogui reikia pagalbos ar atokvėpio. Kartais paradoksalu, bet perdegimas gali tapti net savotiška komforto zona – būsena prie kurios įprantama ir kurioje funkcionuojama iš inercijos.
Praktiniai savistabos modeliai: nuo sveikumo iki perdegimo trajektorijos
Seminaro metu dalyviai gilinosi į praktines schemas ir klausimus, padedančius diagnozuoti savo būseną bei pastebėti ribas:
Kuro bako patikrinimas. Lektorius kvietė atvirai įvertinti savo energijos lygį atsakant į klausimą: „Ar po atostogų aš jaučiuosi su pilnu baku?“ Dalyviai rinkosi savo būseną iš 6-ų lygių:
100 % pilnas bakas
Pusė bako
Važiuoju iš inercijos
Dega kuro lemputė
Bakas pilnas, bet kažkur leidžia
Kitas variantas
Sveiko funkcionavimo ciklas. Nagrinėta, kaip atrodo sveika dinamika ir kokius klausimus svarbu sau kelti kiekviename žingsnyje:
Apkrova: Iš kur ji kyla? Ar yra saugikliai? Ar ji kartojasi?
Nuovargis: Kaip aš jį patiriu? Kaip jį patiria kiti? Kaip tai mane paveikia?
Atsistatymas: Kaip jį planuoju ir palaikau? Kas man iš tiesų padeda? Kokie būdai geriausi?
Normalumas: Kiek sąmoningai grįžtu į šią būseną? Kaip saugau atsistatymą? Kokių sprendimų vengiu?
Perdegimo trajektorija. Analizuota, kas nutinka, kai ciklas nutrūksta: Apkrova ➡️Nuovargis➡️ Neatsistatymas ➡️ Lėtinis išsekimas ➡️ Perdegimas. Klausimai savirefleksijai šioje grandinėje:
Neatsistatymas: Kas man trukdo atsistatyti? Kas nepadeda? Ko verta mokytis?
Lėtinis išsekimas: Dėl ko kartoju šį elgesį? Kokie nepalankiausi mano įsitikinimai? Ką pervertinu arba nuvertinu?
Perdegimas: Kas trukdo keisti situaciją iš esmės? Ko bijau? Kas blogiausio gali nutikti?
Aktualiausių signalų pažinimas. Dalyviai mokėsi pastebėti pirmuosius organizmo pavojaus ženklus:
Kūnas: miego sutrikimai, energijos stygius, fizinė įtampa, skausmai.
Mintys: vidiniai monologai „nespėju“, „nebegaliu“, „nesusikaupiu“, „turiu / reikia / privalau“.
Emocijos: kylantis nerimas, bejėgiškumas, irzlumas, padidėjęs jautrumas.
Elgesys: nuolatinis darbų atidėliojimas, atsiribojimas nuo aplinkos, nuostata „vakare pabaigsiu“, darbas be aiškių ribų.
Energijos biudžetas.Dalyviai analizavo, kur per dieną išsidalina jų resursai: darbas; šeima, vaikai, buitis; kelionės; bendravimas su žmonėmis; pomėgiai; telefonas, socialiniai tinklai, informacinis triukšmas; fizinis aktyvumas bei atskira didelė dalis – galvojimas, rūpinimasis, nerimavimas.
Mano prevencija. Seminaro metu susidaryta asmeninė prevencijos schema iš 4 dalių:
Pirmi signalai: Kokie jie man asmeniškai?
Tuomet aš...: Mano konkretūs veiksmai pastebėjus signalus.
Saugikliai: Gerieji savęs ribojimai darbo ir poilsio režime.
Eksperimentai: Ką naujo verta išbandyti savo kasdienybėje?
Daryti ir Būti
Vienas esminių mokymų akcentų – takoskyra tarp „daryti“ ir „būti“ režimų. Dažnu atveju gyvename „darymo“ būsenoje, kurioje viskas orientuota tik į skubų rezultatą (pvz., paskubomis padaryti pusryčius vaikams, kad jie greičiau pavalgytų). Tačiau atsigauti padeda tik „buvimas“, kurio esmė – mėgavimasis pačiu procesu (pvz., gaminant maistą įsijungti mėgstamą muziką, mėgautis procesu ir būti akimirkoje). Šiam įpročiui stiprinti lektorius pasiūlė „Buvimo kalendorių“, kuris skatinana iš anksto planuoti sąmoningo buvimo pauzes.
Kalbėdamas apie vaistus nuo perdegimo, lektorius pabrėžė esminę tiesą: nutraukti arba keisti, nėra nieko kito. Norint pasveikti ar apsisaugoti nuo išsekimo, turime tik du kelius – arba visiškai nutraukti mus deginančią veiklą, arba iš esmės keisti būdą bei santykį, kaip ją atliekame.
Viso renginio metu dalyviai pildė trijų stulpelių lentelę:
Tęsti – veiklos, kurios veikia ir kuria vertę.
Nustoti – veiklos, kurios sekina ir nebeturi prasmės.
Pradėti – kokius naujus tvarius įpročius verta įsivesti.
DofE aktualijos ir bendruomenės patirtys
Antrojoje renginio dalyje buvo pristatytos DofE programos naujienos bei artėjančių mokslo metų aktualijos. Diskusijos metu DofE vadovai dalijosi gerosiomis patirtimis, kaip išlaikyti motyvaciją:
Pusiausvyros paieška: rasti balansą tarp tiesioginio darbo, DofE veiklų ir asmeninių pomėgių.
Motyvacijos šaltiniai: atrasti, kas kuria tikruosius norus ir padeda judėti į priekį.
Kitų žmonių palaikymas: vertinti palaikymą šeimoje ir kolegų rate.
Laikas sau: atrasti „buvimo“ veiklas – knygos skaitymą, filmą, pasivaikščiojimą ar hobių puoselėjimą.
